Fašizmas. Įspėjimas

Asmeniškas ir dabar itin aktualus vienos įtakingiausių Amerikos politikių – buvusios JAV valstybės sekretorės – žvilgsnis į XX a. atsiradusį fašizmą ir jo įtaką šiandienos gyvenimui. Vaikystėje pačios rašytojos šeima buvo priversta bėgti iš tėvynės Čekoslovakijos, kai valdžią užėmė naciai, o po karo, valdžiai atitekus į sovietų rankas, vėl buvo priversti trauktis – taip ji atsidūrė JAV.

Fašistas, pagal Madeleine Albright, – tas, kas „stipriai tapatinasi su visa tauta ar grupe ir pretenduoja kalbėti jos vardu, nesirūpina kitų teisėmis ir gali pasinaudoti bet kokiomis priemonėmis, įskaitant smurtą, kad pasiektų savo tikslus“.

Visgi šioje knygoje nepateikiamas fašizmo apibrėžimas, nes fašizmas būna įvairių formų. Tačiau mums pateikiami pavyzdžiai – nuo ​​Hitlerio ir Musolinio iki Hugo Chavezo ir Kim Jong-un. Represinių vyriausybinių režimų taktika vėl išryškėja XXI amžiuje, ir vienintelis būdas išvengti dar vieno rato yra suprasti ir pripažinti, kaip prasideda fašizmas. 

Kaip vieną ryškiausių XX a. charakteristikų autorė įvardija kolosalų fašizmo ir demokratijos susidūrimą – kovą, apribojusią žmonių laisves, o milijonus niekuo neprasikaltusių pasiuntusią myriop. Regis, žiaurūs praeities įvykiai turėjo išmokyti nebepasitikėti vis iškylančiais ideologiniais Adolfo Hitlerio ar Benito Musolinio pasekėjais, bet M. Albright, pasitelkdama asmeninę diplomatės patirtį ir karo draskomos Europos prisiminimus iš vaikystės, kvestionuoja šią, atrodytų, savaime suprantamą prielaidą.

Fašizmas, kaip informatyviai paaiškina M. Albright, pergyveno XX a. Dabar jo keliama grėsmė tarptautinei taikai ir teisingumui didesnė nei bet kada po 1945 m. Demokratijos banga, užliejusi pasaulį po Berlyno sienos griūties, pamažu slūgsta. Nepriklausomo pasaulio lyderę JAV valdo nesutarimus kurstantis ir demokratines institucijas menkinantis prezidentas. Daugelio šalių ekonominėje, technologinėje ir kultūrinėje terpėje vis daugiau galios įgauna kraštutinių (kairiųjų ir dešiniųjų) pažiūrų atstovai. Nūdienos lyderiai, tarp jų Vladimiras Putinas ir Kim Jong Unas, vis dažniau pasitelkia XX a. 3 ir 4 dešimtmečiais naudotus fašistų elgesio modelius.

Medeleine Albright pateikia daugybę pavyzdžių, kai fašistų lyderiai netoleruoja kritikos ir į valstybės valdymą žvelgia egoistiškai: mano, kad tik jie geba išspręsti savo šalių problemas, užgniauždami tuos, kuriuos laiko opozicija. Nors autorė šioje knygoje apmąsto situaciją JAV, ji šią kovą laiko pasauline problema. M. Albright neslepia simpatijų demokratijai ir, būdama viena daugiausiai keliaujančių žmonių mūsų planetoje, stebėjo visų tipų vyriausybes ir lyderius iš arti ir asmeniškai, todėl įžvalgos šioje knygoje priverčia patikėti. Autorė aiškiai ir giliai apmąstė šią temą, todėl kiekvienas, kuris vertina globalią perspektyvą, turėtų rasti peno vertingiems apmąstymams. 

Įtraukianti knyga apie fašizmo istoriją. Autorė išsamiai aprašo akivaizdžių fašistų iškilimą, bet ir fašistinius judėjimus visame pasaulyje Venesueloje, Filipinuose, Vengrijoje, Turkijoje ir kt.

„Fašizmas. Įspėjimas“ – įžvalgi ir laiką lenkianti knyga, parašyta asmens, ne tik nagrinėjusio istoriją, bet ir prisidėjusio prie jos kūrimo. Ji primena reikšmingas pamokas ir kelia klausimus, į kuriuos privalome atsakyti dabar, kad nebūtų pakartotos praeities klaidos.

Madeleine Albright (Madlen Olbrait) – 64-oji JAV valstybės sekretorė (1997–2001). Demokratų partijos narė M. Albright buvo pirmoji moteris, užėmusi šį postą. Per solidžią karjerą jai teko dirbti ne tik Baltuosiuose rūmuose bei Kongrese, bet ir JAV ambasadore prie Jungtinių Tautų. Šiuo metu ji gyvena ir veikia Vašingtone bei Virdžinijoje.